neganda

nẽganda sf. (1), negandà (3^b) 1. CII954, R24,379 didelė bėda, nelaimė, vargas: Vienodai, be negandų ir be džiaugsmų, dėdė varė jau sekmą dešimtį Vaižg. Juk girdėjai, kaip Dočys, ansai savavalninks, Krizui nẽgandas, vargus ir gėdą padarė K.Donel. Kai kokia negandà atsitinka, tai mane kaltina Skr. Tik mane jau į kokią nẽgandą neįveskit, veskit į gerą Vlkš. Tokia nẽganda, kenčiu taip Grd. Ir kraujo upės iš krantų greit liesis, užgrius pasaulį negandų kalnai S.Nėr. Buvo lemta pavojuose ir negandose rasti paspirties J.Jabl. Kur aš dainuosiu, kur linksma būsiu – yra darže nẽganda, daržely negandùžė Š. Jeib mane neganda neužpultų BB1Moz19,19. ^ Neganda susiremia ragais (viena bėda kitai ranką paduoda) B. Stroku negandop (iš vieno pavojaus į kitą) PrLXVII18. ║ nelabasis, pikta dvasia: ^ Gal nẽgandos mane tenai nunešė [kad taip blogai atsitiko] Km. Gal tave čia nẽganda ir neša LTR(Ds). Puola ant žmonių kap nẽganda kokis Nč. Kurieg nẽgandos! Negalì atšaukt! Ds. 2. K, Skr baimė, neramumas, išgąstis: Viliui Karaliui negandos: jei jie tikrai sučiupti, ar jie neišduos ir jo? I.Simon. Kokia negandà tėvams pasidarė, kaip mažas vaikas vakare prapuolė Erž. Mane tarp tokių jaunų šviesių žmonių nẽganda ema Lkv. 3. gėda, negarbė, nepatogumas: Tokia nẽganda, kad mane vagina J. Supykinsiu poną, gal kuomet norėsiu vėl prie jo prieiti – bus neganda ir suseiti Žem. Nẽganda ema tokius darbus matant Kl. Kokia nẽganda! Kur tu dingsi su vaiku! Rs.